eilė

eilė̃ sf. (4) K; B, R 1. vienas prie kito esančių daiktų, žmonių linija, virtinė, greta, vora: Sode yra obelių eilė̃ Kp. Pirma eilė̃ kedžių, paskui eina suolai Gs. Nesėsk į pirmą eĩlę, da išprašys Gs. Visi eilè sustojo Vlkv. O svečiai visi, margoms eilė̃ms susisėdę, lašinius ir jukas Plaučiūno girdami valgė K.Donel. Sėdosi eilėmis CII418. Rikiuotė, kurioje žmonės stovi vienas prie kito vienoje linijoje, vadinama eile rš. Visi jie eilėmis stovėjo J.Jabl. Tur župoną uodeguotą, eilių eilėms guzikuotą A1885,68. Agurkus sodina eilùtėm Gs. Apie kaklą dvi eĩlės karielių Gs. Išpildyk tą keturiomis pilnomis eilėmis akmenų BB2Moz28,17. ║ Gs vieta tokioje voroje: Nesigrūskit, žiūrėkit savo eilė̃s Dkš. Stok eilė̃n, kur lendi! rš. ║ atskira užbaigta kokio nors komplekso dalis: Pirmoji gamyklos eilė sp. 2. atėjus laikui atliekama priedermė, metas: Jau dabar tau eilė̃ mirt Gs. Dabar priėjo eilė parašyti ir lietuvių kalbos gramatiką K.Būg. Puskarininkiai gali būti baudžiami paskyrimu be eilės į tarnybą rš. ^ Ateis ir tau eilė kermošiun važiuoti KrvP(Srj). Pirmo[je] eilė̃[je] (pirmiausia) reik skolas atmokėt Gs. 3. ko nors sekimo, vyksmo, darymo tvarka, nuoseklumas: Jie viską valgo iš eilė̃s KzR. Duok visiem iš eilė̃s Gs. Sukrovė, sumetė be jokios eilė̃s Gs. Keliausiu, nors ir dešimtis dienų iš eilės lytų J.Jabl. Visiems reikėjo duot par eĩlę Skr. Visiems tas pats bus par eĩlę Skr. ║ (sl.) psn. būdas; ruožtas: Tokia eile žuvo liepsnose daugybė žmonių, būtinai nekaltų rš. 4. sluoksnis, klodas: Da stora eilė̃ [javų] – vienu varymu neiškulsim Gs. Dėk eĩlę šiaudų, paskui eĩlę žemių Gs. Su pačia kelias eilès [javų] nustekenęs (nukūlęs), vėtyt skubinas K.Donel. Dviem ar trim eilė̃m krausi [vežimą]? Gs. Išgirdo, nes lango stiklų tebuvo viena eilė rš. Vakar čia palijo eĩlę Gs. Pakločiau patalėlį trijų eilių perynėlių JV82. 5. R285 rūšis, rangas: Buvo tai vyrai pirmos eilės rš. Ji buvo pirmos eilės dainininkė rš. Nejausdami ko nors per Oną gausią, žemaičiai nepaliovė ją laikę savo eilės ir padėjimo žmogumi Vaižg. 6. kartas, sykis: Ka stūmiau, tai tris eilès per galvą persivertė Gs. Bile garnys peri dvi eilès? Plv. Užsirūkysim po eĩlę ir eisim Gl. Kisielių verdant reik apibėgt apie stubą tris eilès, tai geriau stingsta (juok.) Gs. Kada gaidžiai pergiedojo pirmą eilę, ateina pasenęs ... žmogelis BsMtII28. Tas velnias apsisuko tris eiles ir kabarkšt an grindų BsPIV71. Kelias eiles sakiau R249. Eilių eiles liepiau R. O kožnas, kol jo širdis krutės, eilių eiles šūkauti turės vivat RD193. 7. kaltė: Ir tavo, sūnau, yra eilė̃s Alk. Nesiteisink – visų čia yr eilė̃s Gs. 8. karta, generacija, giminė: Jie trečios eilė̃s giminės Gs. Eilė giminės R329. Ta žmonių eilė̃ dar n'išmirusi KI518. Gavo Jobas iš Dievo meilės sūnų sūnus ik ketvirtos eilės Mž440. Visų vaikų eilių nuo Abraomo iki Dovydo yra keturiolika eilių Bb¹Mt1,17. Supylė tuos kapus, idant eilių eilės galėtų atminti, kur guli jų seneliai rš. | Eilių eilės (protėviai) B. 9. kng. grupė: Jauna, laisva, pati savęs valdovė, tautų eilėn įstojo Lietuva Mair. 10. visas apsivilkimas, karta, kostiumas: Davė ma[n] medžiagos an visos eilė̃s pasisiūdyt Vlkv. Aš turiu tris eiles vasariškas ir tris žiemiškas Gs. Davė ponas trečioką ir liepė už tą trečioką, kad aš jam nupirkčia ir pasiūčia eilę drapanų BsPIV51. Penkios eilės drebužių N. 11. R, LL278 žr. eilutė 1: Pradėk iš naujos eilės rš. 12. R370 žr. eilės 1: Parašau aš vieną eilę, vieną eilę per metus, apie meilę ir trieilę ir kareiviškus batus (juok.) rš.